Geodeziniai matavimai

Žemės sklypų geodeziniai matavimai (arba kitaip – kadastriniai matavimai) – tai tikslus suformuotų žemės sklypų plotų nustatymas, plano ir kitų duomenų, reikalingų įrašyti į kadastro duomenų bazę, parengimas, tikslus žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinavimas (LKS – 94 Valstybinėje koordinačių sistemoje). „Inreal GEO“ matininkai atlieka šias paslaugas:

Žemės sklypų geodeziniai matavimai (arba kitaip – kadastriniai matavimai) atliekami:

• Įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant amalgamaciją;
• Keičiant įregistruotų Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį;
• Formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti ir asmeniniam ūkiui kaimo gyvenamosiose vietovėse); perleidžiant kitų asmenų nuosavybėn miestuose esančius privačios žemės sklypus (jų dalis), kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose;
• Geodeziniai matavimai atliekami ir kitais atvejais, jeigu šių matavimų pageidauja žemės savininkas. Paslauga aktuali tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, norintiems tiksliai žinoti žemės nuosavybės plotą bei ribas, kad nekliudomai galėtų disponuoti savo nekilnojamuoju turtu.

Geodeziniai matavimai atliekami naudojant moderniausią šiuolaikinę geodezinių matavimų techniką. Naujausius GPNS imtuvus bei lazerinius tacheometrus. Lauko darbus ypač palengvina GPNS (Globali pozicijos nustatymo sistema) imtuvai, kurie taško koordinates nustato milimetro tikslumu. Specializuota programinė įranga padeda apdoroti lauko matavimus ir pateikti juos tikslius, aiškius ir atitinkančius LR įstatymuose numatytą tvarką.

Geodeziniai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) ir patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymas Nr.522).

Žemės sklypų geodeziniams matavimams atlikti reikalingi dokumentai:

• Žemės sklypo planas (pageidautina, su ribų nustatymo abrisu);
• Pažymėjimas apie nekilnojamojo objekto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre;
• Nekilnojamojo turto formavimo juridiniai dokumentai;
• Žemės sklype esančių pastatų ir statinių kadastrinių matavimų bylos (jei tokios yra).

Topografinė nuotrauka (toponuotrauka)

Topografinė nuotrauka (toponuotrauka) - tai topografinių planų bei žemėlapių sudarymas. Topografiniai planai gali būti bendrieji arba inžineriniai, kuriuose vaizduojamos visos požeminės komunikacijos, o planų mastelis priklauso nuo jų paskirties.

Šiais laikais dažniausiai yra atliekamos inžinerinės topografinės nuotraukos, kurios būtinos projektuojant bet kokius statinius, tiesiant praktiškai bet kokias naujas ar renovuojant esamas komunikacijas, sudarant detaliuosius planus.
Lauko matavimai - tik viena topografinės nuotraukos dalis. Antra tiek darbo yra įdedama juos apdorojant, braižant ir sujungiant su archyvine planine medžiaga, tikslinant įvairius neatitikimus, ruošiant skaitmeninę toponuotraukos versiją, derinant ją su atsakingomis institucijomis.

Topografinės nuotraukos galiojimas yra 1 metai - jei per tą laiką neišnaudota toponuotraukos paskirtis, toponuotrauką reikia pakartotinai derinti atsakingose institucijose. Prieš tai darydamas, geodezininkas specialistas privalo įsitikinti, kad derinamos nuotraukos ribose nėra jokių pasikeitimų, o jei jų yra - matuoti pakartotinai.

Topografinei nuotraukai atlikti reikalingi dokumentai:

• Žemės sklypo planas;
• Pažymėjimas apie nekilnojamojo objekto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre;
• Žemės sklype esančių pastatų ir statinių kadastrinių matavimų bylos (jei tokios yra) ir kiti dokumentai.

Tai – geodeziniai matavimai, kai valstybinėje koordinačių sistemoje matuojami nutiesti požeminiai tinklai ir komunikacijos, nustatomi jų aukščiai (altitudės), planinė padėtis, nurodant atstumus nuo charakteringų ir pastovių situacijos elementų. Požeminių tinklų ir komunikacijų matavimo duomenys įvedami į savivaldybių skaitmenines ar analogines duomenų bazes. Pagal nustatytą tvarką požeminiai tinklai gali būti pradėti eksploatuoti tik atlikus ir suderinus šių tinklų ir komunikacijų geodezines nuotraukas.

Statinių geodezinė (kontrolinė) nuotrauka

Statant naują statinį labai svarbu stebėti ar pagrindinės jo ašys nenukrypo nuo projektinių, nes tai tiesiogiai įtakoja statinio parametrus, stabilumą ir patvarumą.
Tuo tikslu svarbu reguliariai atlikti statinio ašių nužymėjimo darbus, taip nustatant statybos proceso eigoje galinčias atsirasti ir eliminuoti neleistinas ašių nukrypimų paklaidas, kurios labiausiai įtakoja statinio konstrukcinius elementus.

Naudojimosi tvarkos pakeitimas

Sklypų ir pastatų (statinių) nužymėjimas

Planai notariniai sutarčiai

Žemės sklypo naudojimo tvarkos tarp bendrasavininkų nustatymas – kai žemės sklype yra keli bendrasavininkai ir jie nežino kur yra kieno ribos (arba žino, bet nori tai susitvarkyti notariškai) yra sudaromi naudojimosi tarp bendrasavininkų planai.Pagal registro pažymėjime įrašytas kiekvieno savininko jam priklausančias žemės sklypo ploto dalis ir naudojimasi natūroje yra sudaromi planai, kuriuose tos dalys pavaizduojamos. Dažnai tokie planai yra daromi norint parduoti ne visą žemės sklypo, bet tik dalį jame.

Miškų nužymėjimas

Atliekame miškų ūkio paskirties žemės sklypų ribų nužymėjimą, riboženklių atstatymą, ribinių linijų prakirtimą.

Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose yra nustatyta pareiga miško savininkui užtikrinti ribinių linijų prakirtimą, tačiau ribinė linija – nebūtinai 1,5 m atstumu iškirsti medžiai ir krūmai. Remiantis Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėse pateiktu ribinių linijų apibrėžimu ribinė linija – tai miško valdos ribas gamtoje žyminti linija, kurioje:

• 1–1,5 m atstumu nuo valdos ribos į tos miško valdos pusę iškirsti medžiai ir krūmai,arba iškirstas pomiškis ir trakas bei su ribine linija besiribojantys medžiai, pažymėti dažais ar žievės patašymu iš ribinės linijos pusės.

UAB „Inreal GEO“ yra sertifikuota ISO 9001:2015/LST EN ISO 9001:2015, ISO 14001:2015/LST EN ISO 14001:2015 ir ISO 45001:2018/LST EN ISO 45001:2018.