Grįžti
2014 m. III ketvirtis. Ekonomikos ir NT rinkos apžvalga
2014-10-15
Būsto rinkoje trečiąjį ketvirtį sandorių augimas išsikvėpė ir panašu, jog kuriam laikui pasiektos paklausos lubos. Trečiąjį ketvirtį buvo sudaryti 7.549 butų sandoriai, o tai yra 0,7 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Individualių namų sandorių augimas siekė 3,2 proc. (3.382 sandoriai). Nepaisant to, nekilnojamojo turto vystytojai nemažina tempų, todėl rinkoje, ypač sostinėje, formuojasi vis ryškesnis pasiūlos ir paklausos disbalansas.
Vilniuje neparduotų butų (laisvų ir rezervuotų) skaičius siekia beveik 4000, t. y. rekordinis neparduotų butų skaičius. Visgi, pardavimo statistika rodo, jog dabar esamą pasiūlą pavyktų išparduoti per vidutiniškai 1,37 metų laikotarpį, o tai visai neprastas rodiklis. Deja, kol kas tendencijos rodo šio rodiklio prastėjimą, tad atitinkamai tai reiškia artėjančius iššūkius ir didesnę konkurenciją NT vystytojams. Jei šis rodiklis peržengs 2 reikšmę, gali daugėti NT kainų mažinimo atvejų. Paprastai, kol šis rodiklis siekia apie 1,5, rinkoje kainos yra stabilios. Be to, daug kas priklauso ir nuo vystytojų patirties. Kadangi naujų butų pardavimo statistika rodo, jog rinkos senbuviai savo projektus parduoda maždaug dvigubai greičiau nei naujokai, galima daryti prielaidą, jog artimiausiu metu mažiau patyrusiems NT vystytojams bus sunkiau konkuruoti. Labiausiai konkurencija turėtų pasireikšti ekonominės klasės segmente, kuriame sandorių skaičius sparčiai sumažėjo nuo rekordinių 719 butų, parduotų pirmąjį 2014 metų ketvirtį, iki 210 parduotų butų trečiąjį šių metų ketvirtį. Tuo tarpu aukštesnės klasės butų pardavimai išliko stabilūs, lyginant su pirmuoju 2014 metų ketvirčiu, ir netgi išaugo 10,1 proc. lyginant su atitinkamu 2013 metų ketvirčiu. Ekonominės klasės pirkėjus greičiausiai sugrąžintų sumažėjusi geopolitinė įtampa bei su tuo susijusios rizikos, nes šiame segmente daug sandorių sudaroma skolintomis lėšomis ir pirkėjai yra itin jautrūs įvairiems išoriniams poveikiams.
Nepaisant augančios naujų butų pasiūlos, kainos pirminėje rinkoje nemažėja, nes rinkos likvidumas išlieka gana aukštas. Bendras vidutinis naujų butų kainų lygis Vilniuje ketvirčio pabaigoje siekė apie 5.460 Lt/kv. m ir per pastaruosius metus išaugo apie 9 proc. Kaune bendras naujų butų pasiūlos kainų lygis per metus paaugo apie 4 proc. ir siekė 3.850 Lt/ kv. m. Klaipėdoje naujos statybos butų vidutinė kaina ketvirčio pabaigoje siekė apie 4.290 Lt/ kv. m – 2 proc. daugiau nei prieš metus. Didžiausias naujos statybos butų pasiūlos kainų augimas užfiksuotas Palangoje, kur per metus kainos vidutiniškai augo 13 proc. ir trečiojo ketvirčio pabaigoje siekė apie 5.840 Lt/ kv. m.
VĮ „Registrų centras“ duomenimis, per trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo užfiksuoti 6.867 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoriai – 25,8 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. 2013 metais buvusių žemės sklypų registruotų sandorių apimčių artimiausiu metu veikiausiai nepavyks pasiekti, nes dėl sudėtingų žemės ūkio paskirties sklypų, kurie sudaro daugumą visų sklypų sandorių, įsigijimo procedūrų kur kas populiaresnė tapo ilgalaikės nuomos alternatyva. Tuo tarpu gyvenamosios paskirties žemės sklypų pirkimo-padavimo sandoriai pademonstravo įspūdingą augimą: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonuose šio segmento metinis žemės sklypų sandorių augimas atitinkamai siekė 51, 50 ir 37 proc. Tai rodo augantį gyventoją norą įsikurti individualioje erdvėje periferinėse didmiesčių zonose.
Komercinio turto rinkoje, tiek verslo, tiek prekybos ar logistikos centrų segmentuose, toliau augo paklausa, mažėjo vakansijos. Tiesa, nuomos kainos išliko stabilios. Labiausiai tą nulėmė naujai vystomi projektai, kurie didina konkurenciją tarp nuomotojų ir atsveria galimą nuomos kainų augimą. Logistikos centrų segmente papildomai reikėtų paminėti Rusijos įvestus prekybos suvaržymus, kurie labiausiai palietė būtent šį segmentą, tačiau panašu, kad neigiamų padarinių nesukėlė.