Kaune būsto rinkos balansas tapo palankus pirkėjams, Vilniuje ir Klaipėdoje išlieka „pardavėjo rinka“

Antrasis 2021 metų pusmetis Vilniaus pirminėje rinkoje prasidėjo aktyviai. 2021 m. liepos mėn. sostinėje susitarta dėl 565 naujų būstų pardavimo, įskaitant butus, apartamentus, loftus ir kotedžus (į stebėjimus neįtraukiami pavieniui statomi individualūs ir dvibučiai gyvenamieji namai). Per mėnesį fiksuota 15 susitarimų atšaukimų (pavienių objektų lygmenyje), tad suminis rezultatas – 550 susitarimų. Net atmetus kotedžų segmento rezultatus, 2021-ųjų liepą buvo parduota 59 proc. daugiau būsto nei birželį (susitarimų skaičius, įvertinus atšaukimus – 391), 36 proc. daugiau nei po pirmosios pandemijos bangos 2020-ųjų liepą (335) ir 26 proc. daugiau nei priešpandeminiu laikotarpiu 2019 metų liepą (423).

NT rinkos pulsas. 2021 liepa

„Pirminės rinkos balansas sostinėje išlieka palankus pardavėjams, o būsto pasiūla sostinės pirminėje rinkoje toliau mažėja. Šiuo metu pirkėjai gali rinktis iš 4071 būstų (įskaitant kotedžus), tačiau liepa – jau antras mėnuo, kuomet naujų susitarimų skaičius naują pasiūlą viršija mažiau nei 10 proc., kas rodo rinkos stabilizacijos tendenciją“, – teigia „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas. Palyginimui – gegužę, nepaisant panašaus kiekio naujos pasiūlos (460), pardavimai ją viršijo 41 proc. (647), o balandžio mėnesį (679) – net 68 proc. (1141). Per mėnesį pasiūlą sostinėje papildė 494 nauji būstai 5 projektuose Pilaitėje, Šnipiškėse, Naujamiestyje, Žvėryne ir Senamiestyje. Didžioji jų dalis – vidutinės klasės (291).

Labiausiai pirkėjus domino ekonominės klasės butai ir apartamentai (58 proc. visų susitarimų). Antroje vietoje pagal populiarumą – vidutinės klasės butai ir apartamentai (34 proc. visų susitarimų). Populiariausi mikrorajonai liepą: Lazdynai (kartu su Lazdynėliais) – 113 susitarimų, Naujamiestis – 100 ir Pilaitė – 99. Ilgą laiką tarp populiariausių mikrorajonų pirmavusiose Šnipiškėse dėl susitraukiusios pasiūlos mažėjo ir susitarimų skaičius.

Būsto kainos nežymiai (po 3 proc.) sumažėjo visuose butų ir apartamentų segmentuose. Prestižinės klasės būstų kainos liepos mėnesį siekė 3900 Eur/kv.m, vidutinės klasės – 2517 Eur/kv.m, ekonominės – 1904 Eur/kv.m.

„Ekonominės klasės segmentą išskyrėme į butus (kartu su poilsio, viešbučių paskirties apartamentais) bei loftus (administracinės bei gamybinės paskirties patalpas, pritaikytas gyvenimui). Pastarųjų liepą buvo įsigyta 11, jos nesudaro reikšmingos rinkos dalies ir ilgą laiką šie segmentai buvo sekami kartu, priskiriant loftus pigesniam būstui, tačiau palaipsniui skirtumai tampa vis didesni. Skiriasi ne tik šių patalpų paskirtis, bet ir dydis, patalpų aukštis, energinis naudingumas, finansavimo galimybės“, – aiškina T.S. Kvainickas.

Liepos mėnesį buvo susitarta ir dėl 18 kotedžų pardavimo (19 susitarimų, 1 atšaukimas), pasiūlos kaina – 1370 Eur/kv.m. „Reikia pažymėti, kad iki šiol „Inreal“ nesekė kotedžų pardavimų dėl sąlyginai nedidelės šio segmento apimties. Vis dėlto, pandemijos laikotarpiu gyventojų susidomėjimas didesniu, bet vis dar įperkamu būstu išaugo, kaip ir kotedžų segmento įtaka pirminės rinkos rezultatams, todėl nusprendėme išplėsti stebėseną“, – sako T. S. Kvainickas.

Kauno būsto rinkoje pamažu įsigali pirkėjams palankesnė situacija. Į skaičiavimus įtraukus kotedžų segmentą, rinkos balanso rodiklis šoktelėjo iki 1.33. „Labai tikėtina, kad rodiklio reikšmė vėl šiek tiek mažės, artėdama prie vieneto. Tam pakaktų visai nedidelio aktyvumo ūgtelėjimo, ypač jau minėtų kotedžų bei individualių namų grupėje. Postūmio Kauno miestui galėtų suteikti ir kaimyninės šalies IT įmonės – tai prisidėtų ne tik prie gyvenamojo, bet ir komercinio nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo augimo bei leistų dar sparčiau atsigauti nuo pandemijos poveikio“, – sako T.S. Kvainickas. Per liepą pirminėje būsto rinkoje įvyko 74 nauji susitarimai, tarp kurių – 1 atšaukimas. Suminis rodiklis 2 vnt. mažesnis nei birželio mėnesį (atmetus stebimus kotedžus – 3 vnt.). Pirmojo karantino laikotarpiu laikinosios sostinės pirminė būsto rinka patyrė didžiausią aktyvumo nuopuolį, kas akivaizdžiai matoma lyginant šių ir praėjusių metų liepos mėnesius – šiemet parduota net 170 proc. daugiau būstų nei prieš metus (27). Vystytojai rinkai pasiūlė dar 215 naujų būstų, iš kurių per išankstinius ir pirmojo mėnesio pardavimus buvo parduotas 31 vnt.

Pirkėjų dėmesio daugiausia sulaukė vidutinės klasės būstai (78 proc. visų susitarimų). Kiek stebina tai, kad kotedžų bei individualių namų kvartalai praėjusį mėnesį dideliu aktyvumu nepasižymėjo, tačiau tam įtakos galėjo turėti ganėtinai didelė paskutinių kelių mėnesių butų naujuose projektuose pasiūla.

Kauno pirminėje būsto rinkoje stebima nedidelė kainų rokiruotė – pasirodžius naujiems projektams iki 2234 Eur/kv.m ūgtelėjo vidutinės klasės būsto kainos, kiek pabrango ir ekonominės klasės būstas – iki 1450 Eur/kv.m. Dėl ribotos pasiūlos, prieinamos informacijos apie kainas ir objektų skaičiaus santykio, liepos mėnesį prestižinio būsto kaina nenustatyta.

Klaipėdos mieste vėl fiksuotas rinkos aktyvumo smuktelėjimas – susitarta dėl 17 būstų pardavimo, 1 susitarimas atšauktas. Tai – 45 proc. daugiau nei 2020 m. liepos mėn. (11), tačiau 43 proc. mažiau nei šių metų birželį (28). Naujo būsto rinkai per liepos mėnesį vystytojai nieko nepasiūlė, potencialūs pirkėjai ir toliau laukia išskirtinių projektų ties Kuršių mariomis bei Danės upe.

Informacijos viešumo problema atsispindi ir Klaipėdos miesto rinkoje. Patikimai nustatyti galima tik vidutinės klasės butų bei apartamentų segmento kainą – ji šiuo metu siekia apie 1690 Eur/kv.m. „Tikėtina, kad informacijos ribotumą galėjo paskatinti ir padidėjęs pastarųjų mėnesių rinkos aktyvumas. Vystytojai nori išsaugoti galimybę greičiau ir lanksčiau reaguoti į pokyčius rinkoje, pasiūlyti turtą rinkos kaina, o ne ginčytis dėl jos pokyčių“, – teigia T.S. Kvainickas. Rinkos balanso rodiklis Klaipėdoje iš esmės išlieka nepakitęs ir siekia 0.62, kas rodo pardavėjams palankią būsto rinką.