Daugiau kaip ketvirtį amžiaus Lietuvoje veikianti nekilnojamojo turto plėtros ir paslaugų bendrovių grupė „Inreal“ įgyvendino ne vieną įspūdingą projektą, taip pat patyrė ir ne vieną pokytį. Su portalu Structum.lt pasikalbėjęs grupės vadovas Gediminas Pruskus papasakojo ne tik apie nuveiktus darbus, bet ir atskleidė ateities planus.
Iš sostinės – į pajūrį
G. Pruskus pasakoja, kad per daugiau nei 25-erius metus „Inreal“ keitėsi ne vieną kartą – tiek verslo struktūros, tiek vidinės kultūros prasme.
„Per tą laiką supratome, kad „Inreal“ yra kaip žmogus, kuris auga, bręsta, keičiasi“, – sako grupės vadovas. – Visuomet akcentavome savo kompetenciją kaip pagrindinę stiprybę. Iš esmės veikėme visose nekilnojamojo turto sferose – nuo konsultavimo, tarpininkavimo ir vertinimo iki plėtros projektų. Man plėtros versle patinka tai, kad čia susiduria daugelio įvairių profesijų žmonės. Mes – plėtotojai – esame tie, kurie viską sujungia į vieną darinį ir iš to gauna produktą – naujas erdves ar pastatus, kurie gyvuos ne vieną dešimtmetį. Tai – didelė atsakomybė.“
Vienas svarbesnių virsmų įvyko 2011-aisiais, kai atsirado „Inreal“ grupė, apjungusi po vienu ženklu įvairias nekilnojamojo turto paslaugas. Noras labiau save išreikšti rinkoje, įgyvendinti verslų sinergiją ir tokiu būdu kurti pridėtinę vertę išsipildė naujame bendrovių grupės šūkyje – „visos NT paslaugos iš vienų rankų“.
„Džiugu tai, kad per kelerius metus šią idėją ir modelį perėmė dauguma rinkos dalyvių ir konkurentų, nes visi suprato, kad reikia kompleksiškumo norint sėkmingai dirbti. Mes matėme rinką tiek vartotojo akimis, tiek kaip konsultantai, tiek kaip plėtotojai – tai didelis privalumas“, – sako G. Pruskus.
Dar po metų pasikeitė „Inreal“ plėtros projektų geografija. Jeigu anksčiau dauguma projektų buvo įgyvendinami sostinėje, tai 2012-aisiais jie persikėlė prie Baltijos jūros – į Klaipėdą ir Kuršių neriją.
„Nuo 2012 metų išvystėme 10 projektų Kuršių nerijoje ir 2 – Klaipėdos senamiestyje, kurie laimėjo apdovanojimus Lietuvos ir tarptautiniuose konkursuose. Tie laimintys projektai yra ypatingi architektūros prasme ir įgyvendintais sprendimais, kas yra ir mūsų partnerių architektų nuopelnas. Galime didžiuotis, kad „Inreal“ su architektais ir kitais miesto teritorijų plėtroje dalyvaujančiais partneriais sieja glaudus ir profesionalus bendradarbiavimas. Mes labai gerbiame jų darbą ir išsiskyrus nuomonėms visada siekiame rasti kompromisą“, – sako „Inreal“ vadovas.
Jis teigia, kad darbas saugomose teritorijose yra sudėtingas, bet įdomus, nes reikia tiek kūrybos, tiek išmanyti teisinius dalykus, tiek turėti sukaupus išskirtinių patirčių ir žinių.
Veiklos variklis – kūryba
Būtent kūrybinis dėmuo prieš keletą metų tapo dar vieno „Inreal“ pokyčio pagrindu ir grupės veiklos varikliu. Pradėta labiau analizuoti ir vertinti vidinę bendrovės kultūrą, skirti dar daugiau dėmesio žmonėms, kurie kartu dirba.
„Supratome, kad kūrybiškumas mums yra labai svarbus. Mums svarbu, kad darbuotojas būtų ne tik kompetentingas, bet ir laisvas nuo trafaretinių sprendimų, veiklus stresinėse situacijose ir gebantis ieškoti naujų kelių, kaip būtų galima padaryti darbą ir pasiekti tikslą“, – sako G. Pruskus. Jis pasakoja, kad pagrindinis „Inreal“ komandos branduolys pasirodė būtent toks – atsparus stresui, ieškantis įdomių ir nestandartinių sprendimų.
Galiausiai kūrybiškumas tapo universalia sąvoka, aktualia visose įmonės veiklose – ypatingai kalbant apie darnią miestų plėtrą. „Darni miestų plėtra ir kūryba – neatsiejami dalykai. Juk kuriame tokias erdves, kuriomis naudosis mūsų vaikai ir anūkai“, – teigia G. Pruskus.
Planuoja naują virsmą
„Pokyčių inicijavimas yra geras dalykas, nes įvyksta persikrovimas – galimybė permąstyti vertybinius kriterijus, keisti atgyvenusius modelius, atrasti naujas kryptis“, – sako pašnekovas.
Jis atskleidžia, kad ir dabar „Inreal“ rengiasi naujam virsmui. Jo pagrindu gali tapti keli dalykai. Vienas jų – tvarumas.
„Įsitikinome, kad didelė dalis tų darbuotojų, kurie išeina į kitas įmones, apeina ratą ir sugrįžta atgal pas mus, nes „Inreal“ suteikiamą laisvės atmosferą sunku pamiršti. Tai – ypatinga, sunkiai pamatuojama, bet reali ir veikianti vertybė. Taip atsirado sąvoka „Inreal žmogus“ – tas, kuriam reikia laisvės kūrybai ir galimybės realizuoti save šimtu procentų.
Šiuo metu esame „Inreal žmogaus“ evoliucijoje. Tai turės įtakos ir mūsų projektams bei veiklai. Pirmas tikslas – pradėti nuo savęs. Norime, kad žmonės pas mus jaustųsi gerai, nes tik gerai besijaučiantys gali sukurti ką nors gražaus ir ypatingo. Iš to gimsta ir ekonominė nauda. Esame šiek tiek kitokie, todėl ir žmonės, kurie pas mus dirba, yra saviti“, – pasakoja G. Pruskus.
Pašnekovas portalui Structum.lt papasakojo, kad „Inreal“ ieško išskirtinių projektų. Vienas jų įgyvendinamas vienoje lankomiausių Lietuvos vietų pajūryje – Nidoje.
„Mes nesame statybininkai ir neturime siekio statyti šimtus tūkstančių kvadratų. Tai nėra įdomu. Todėl visada ieškome tokių projektų, kuriuos įgyvendinti būtų sudėtingiau, bet jie būtų išskirtiniai ir tvarūs. Labai didžiuojamės tuo, kad Nidoje įgyvendinome detalųjį planą, kuriame pakeista šiaurinės gyvenvietės dalies teritorijos paskirtis iš pramonės, sandėliavimo į rekreacinę. Per kelerius metus ten įvyks labai didelis kokybinis virsmas – visas šis kvartalas pasikeis ir taps Nidos unikalumo verta vieta. Mes patys prie to prisidedame ir vystome ten projektus.
Jaučiame vidinį poreikį save vertinti per tvarumo prizmę. Daug tvarių dalykų darome jau ne vienerius metus tiek plėtros projektuose, tiek korporatyvinėje kultūroje ir, tiesiog, biurų buityje. Norime tai dar labiau akcentuoti, nustatant ambicingus tikslus, kurių sieksime.
Yra nusistovėjusi klišė, kad įgyvendinti tvarumą – brangu. Bet yra sprendimų, kuriuos įgyvendinus gaunama daug didesnė finansinė grąža. Tereikia matyti toliau nei žingsnis į priekį, nusistatyti tikslus, juos kelti, plėsti ir taip augti. Tvarumo strategija skirta ne vieneriems metams, tai – ilgas procesas ir mes jau esame jam subrendę“, – sako „Inreal“ vadovas G. Pruskus.
