Lėtesnis NT rinkos atsigavimas užtikrintų pasiūlą, bet mažintų plėtotojų susidomėjimą būsto rinka

2023 metų I pusmečio Lietuvos ekonomikos ir NT rinkos apžvalgos autorių įžvalgos apie esminius pusmečio įvykius ir tendencijas, kurios veiks šalies ekonomiką ir nekilnojamojo turto rinką ateityje.

„Lietuvos ekonomikos rezultatai pirmą pusmetį ir toliau buvo gana neblogi įvertinus daug nepalankių per pastaruosius pusantrų metų šaliai išbandymų, tokių kaip karas Ukrainoje ar energetikos kainų šuolis. Šalies BVP lyginamosiomis kainomis pirmą pusmetį buvo 0,9 proc. mažesnis negu prieš metus, tačiau tai nebuvo netikėtas pokytis. Reikėtų priminti, kad Lietuva 2020–2022 metais buvo viena iš lyderių Europos Sąjungoje pagal ekonomikos augimą, todėl tokio masto dabartinis nuosmukis bent kol kas nepadarė didelės įtakos daugeliui gyventojų ir įmonių. Antrą 2023 metų pusmetį metinis Lietuvos BVP pokytis turėtų būti šiek tiek teigiamas. Bendras visų metų BVP pokytis bus neigiamas, ir nuosmukis bus netgi didesnis negu 2020 metais – pirmaisiais pandemijos metais. Kitąmet tikimės 1,8 proc. ekonomikos augimo, kurį labiausiai turėtų skatinti padidėjęs realusis namų ūkių vartojimas, jeigu pasitvirtins mūsų lūkesčiai dėl beveik 3 proc. sieksiančios infliacijos“, – teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

„Sudėtingas laikotarpis nekilnojamojo turto rinkoje tęsiasi jau ne vienerius metus. Pandemija, karas, papildomi plėtros mokesčiai, infliacija o dabar – ir palūkanos kelia vis naujus iššūkius, su kuriais turi susidoroti ir vystytojai, ir jų klientai. Būsto rinkoje darbo užmokesčio padidėjimas turi įveikti išaugusias būsto kainas bei išbrangusį įsigijimo finansavimą. Naujas rinkimosi tarp nuomos bei nuosavo būsto etapas skatina investicijas į komercinę gyvenamojo būsto nuomą ir tampa alternatyva investicijoms į biurus. Žvelgiant į ketvirčių duomenis, matomas nekilnojamojo turto rinkos atsispyrimas nuo dugno, tačiau vertinant vidutiniu bei ilgesniais laikotarpiais judesio kryptis vis dar nėra akivaizdi. Ypač – kalbant apie būsto rinką. Lėtesnis atsigavimas formuotų naujų projektų rezervą, kas apsaugotų nuo pasiūlos trūkumo. Kita vertus, padidėjus būsto pasiūlai ir neatsigaunant pirkėjų aktyvumui, tolimesnėje perspektyvoje vystytojai gali prarasti susidomėjimą gyvenamaisiais projektais“, – sako „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

„Pagal didžiausių naujų pradėtų projektų struktūrą akivaizdu, kad šį pusmetį sąlyginai ženklesnė komercinių, ypač stock ofice, projektų plėtra ir mastas. Tai galėtume sieti su ilgalaike e-komercijos augimo tendencija ir tebejuntamu poreikiu bei konservatyvesniais gyvenamojo NT vystymo planais. Pažymėtina, kad sostinėje gyvenamajame segmente dauguma pradedamų plėtoti projektų jau yra A++ klasės. Tai rodo, kad dauguma projektų, anksčiau gavusių statybų leidimus su mažesniais energinės klasės reikalavimais, jau įgyvendinti, tad ateityje šis aspektas taps vis mažiau aktualiu faktoriumi pirkėjams renkantis būstą. Labiausiai naujo būsto pasiūla pasipildė Pilaitės mikrorajone – pradėti net trys nauji projektai ar jų etapai. Tai galima interpretuoti kaip vystytojų siekį pasiūlyti labiau įperkamą būstą reaguojant į kylančias palūkanas“ – teigia CityNow produkto kūrėjas ir vadovas Vilius Visockas.

„Teisėkūroje teorija ir praktika visuomet keliauja greta. Stebėdami priimamus teisės aktus ir jų projektus mes visuomet užduodame sau klausimą kaip tai bus įgyvendinama ir kaip tai paveiks verslą, bus įgyvendinama. Praėjęs pusmetis, kaip įprasta, nebuvo nuobodus šiuo aspektu. Labai aktualu kaip seksis meras tvarkytis su ne tokiu jau ir menku naujų administracinių pareigų paketu. Ar pakaks laiko politinei veiklai, kuomet kasdiena bus užpildyta projektinių pasiūlymų vertinimu ir kitomis procedūromis. Labai svarbus nekilnojamojo turto vystyme projektavimo procesas įgauna papildomą slenkstį savo kelyje. Kilus įtarimui, jog gali būti pažeisti esminiai statinio architektūros reikalavimai, savivaldybė gali prašyti regioninės architektūros tarybos įvertinti ir pateikti išvadą, ar statinio projektas atitinka šiuos reikalavimus. Geriau įsigilinus į šį pakeitimą nerimą kelia aiškių kriterijų, kuriems esant savivaldybė gali imtis tokių priemonių, nebuvimas. Jei įsigilintume kokie yra tie esminiai statinio architektūros reikalavimai bei paklaustume savęs ką reiškia tas „kilus įtarimui“ (nustato, kad gali būti pažeisti), matytume, kad galimybių interpretacijoms yra. Niekas neginčija savivaldos teisės (ir pareigos) derinant projektus užtikrinti kokybę ir darnią plėtrą. Tačiau kartu labai svarbu nustatyti skaidrias, objektyvias taisykles. Nemažiau svarbus pokytis yra ir Nacionalinės žemės tarnybos išnykimas iš valstybinės žemės subjektų rato. Savivaldybės, kurios yra atsakingos už nekilnojamojo turto plėtros procesų (planavimo, projektavimo ir kt.) priežiūrą, neabejotinai turės visas galimybes efektyviai ir greitai priimti sprendimus valstybinės žemės valdymo, naudojimo, disponavimo klausimais. Ar jos pasinaudos tokiomis galimybėmis? Ar valstybinės žemės valdymas taps efektyvesnis? Kaip ir įprasta – į viską atsakys ne tokia jau tolima praktika“, – sako Artūras Kojala, COBALT Lietuvos biuro partneris Nekilnojamojo turto ir infrastruktūros praktikos grupėje.

Apie:

INREAL GRUPĖ

INREAL – tai ženklas idėjos, duodančios pradžią unikaliems projektams, pagrindą – profesionalioms paslaugoms ir pridėtinę vertę – verslams, klientams ir partneriams. INREAL pozicionuoja kūrybiškumą kaip esminę vertybę dinamiškame verslo pasaulyje. INREAL grupė, kurią sudaro: UAB „Inreal“, UAB „Inreal GEO“ bei UAB „Inreal valdymas“ su jos valdomomis įmonėmis plėtoja nekilnojamojo turto (NT) projektus bei teikia bene plačiausią Lietuvoje NT paslaugų spektrą 11-oje šalies miestų. Per 29 veiklos metus įgyvendinta virš 70 įvairios paskirties nekilnojamojo turto projektų, kurie pelnė pripažinimą ir apdovanojimus ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniuose konkursuose. INREAL grupės įmonės priklauso AB „Invalda privatus kapitalas“.

Žalgirio g. 94, 09300 Vilnius | Tel. +370 5 273 0000 | www.inreal.lt

SEB BANKAS

SEB yra pirmaujanti Šiaurės šalių finansinių paslaugų grupė. Esame įsitikinę, kad versliai mąstantys žmonės ir inovatyvios įmonės yra itin svarbūs kuriant geresnį pasaulį. Esame tam, kad ir gerais, ir blogais laikais jiems padėtume įgyvendinti jų siekius ir prisidėtume prie jų sėkmės. Švedijoje ir Baltijos šalyse SEB konsultuoja klientus finansų klausimais ir teikia jiems universalias finansines paslaugas. SEB grupei priklausančių bankų Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje pagrindinės veiklos sritys yra verslo ir investicinės bankininkystės paslaugos verslo klientams ir institucijoms. SEB padaliniai veikia 20 pasaulio šalių. SEB grupėje dirba apie 15 tūkst. darbuotojų.

Konstitucijos pr. 24, 08105 Vilnius | Tel. +370 (5) 268 2800 | www.sebgroup.com

COBALT

COBALT yra viena didžiausių advokatų kontorų Baltijos šalyse. Daugiau kaip 200 teisininkų teikia kompleksines paslaugas vietos, regiono ir tarptautinėms korporacijoms, fondams, kredito įstaigoms bei įmonėms, taip pat privatiems asmenims visose verslo teisės srityse. Septynis kartus kontora laimėjo „Geriausios advokatų kontoros Baltijos šalyse“ titulą. Prestižiniai advokatų kontorų žinynai „Chambers Global“, „Chambers Europe“, „Legal 500“, „IFLR 1000“ ir kiti kasmet COBALT įtraukia į geriausių regiono advokatų kontorų sąrašą

Lvivo g. 25, 09320, Vilnius | Tel. +370 5 250 0800 | www.cobalt.legal

CITYNOW

„CityNow“ yra įrankis, skirtas sekti naujus NT projektus. Planuojami ir statomi projektai atvaizduoti interaktyviame žemėlapyje kartu su svarbiausia projektų informacija. Šiuo metu sukaupta virš 2500 gyvenamųjų projektų duomenų bazė projektams Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos didžiuosiuose miestuose.

Dainavos g. 5, Vilnius | Tel. +370 623 38911 | www.citynow.org